BIOGRAFIJA
Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) - Vokietijos Nacionalsocialistų partijos vadovas, vokeičių diktatorius, viena garsiausių ir žiauriausių XX a. politinių asmenybių, holokausto iniciatorius. Nuo 1921 m. buvo vokiečių Nacionalsocialistų darbininkų partijos vadovas, o nuo 1933 m. – Vokietijos kancleris. Po Paulo von Hindenburgo mirties 1934 m. kaip tapo Vokietijos valstybės vadovu.
Jis gimė 1889 m. balandžio 20 d. Braunau mieste Austrijoje, muitinės tarnautojo Šiklgruberio šeimoje. Jaunystėje savo jėgas mėgino dailės srityje. Vėliau smarkiai susidomėjo nacionalizmu. Pirmojo pasaulinio karo metais Hitleris tarnavo Vokietijos armijoje, buvo sužeistas ir gavo 2 medalius už drąsą. Vokietijos pralaimėjimas kare jam sukėlė šoką ir įtūžį.
1919 m., būdamas 30 metų, Hitleris įstojo į niekam nežinomą kraštutinių dešiniųjų partiją Miunchene, kuri greitai pakeitė savo pavadinimą į Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partiją (VNSDP). Per 2 m. jis tapo neginčijamu jos vadovu. Tarp bendraminčių garsėjo kaip geras oratorius. Kalbėdavo aistringai, uždegančiai, sugebėdavo patraukti įvairiausios publikos dėmesį.
Hitlerio vadovaujama nacistinė partija greitai stiprėjo ir 1923 m. lapkritį bandė įvykdyti valstybinį perversmą – „Miuncheno alaus pučą". Šiam nepavykus, Hitleris buvo suimtas, tardytas kaip išdavikas ir nuteistas. Sėdėdamas Landsbergo kalėjime (ten praleido vienerius metus) 1925 m. parašė garsiąją knygų „Mein Kampf“ (Mano kova), kurioje išdėstė partijos veikimo principus ir vokiečių tautos tikslus. Įsteigė partijos smogikų būrius (SA) ir specialius gynybos būrius (SS). Jo partiją rėmė Vokietijos stambieji pramonininkai. VNSDP žmonių dėmesio susilaukė 1929—1933 m. „Didžiosios depresijos“ (ekonominės krizės) metais, mat JAV ir Vokietijos ekonomikos šiuo laikotarpiu patyrė didžiausius nuostolius. Hitlerio vadovaujama partija laimėjo rinkimus į parlamentą, o jos vadas 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Nuo 1934 m. rugpjūčio 2 d., mirus prezidentui P. Hindenburgui, jis perėmė prezidento ir kanclerio pareigas. Vykdė plačią antikrizinių priemonių programą, kuri padidino gamybą. Tuo būdu buvo likviduojamas nedarbas. 1938 m. tapo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.1936 m. įvykdė ekspansiją į demilitarizuotą Reino zoną, 1936 - 1939 m. dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare frankistų pusėje, 1938 m. prisijungė Austriją ir užgrobė Čekoslovakijos Sudetų kraštą, 1939 m. prisijungė Čekiją ir Lietuvos Klaipėdos kraštą.
1938 m. rugsėjo 1 d. Hitleris slaptu susitarimu su SSRS (1939 m. rugpjūčio 23 d.) pradėjo Antrąjį pasaulinį karą užpuldamas Lenkiją. Per 1939 - 1941 m. užėmė Daniją, Norvegiją, Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą, didžiąją dalį Prancūzijos, Graikiją, Jugoslaviją, o 1941 m. birželio 22 d. pradėjo karą su SSRS. Stalinas šio puolimo nesitikėjo, nors buvo ne kartą perspėtas slaptųjų tarnybų.
SSRS į karą metė milžiniškas, tačiau prastai ginkluotas pajėgas. Egzistuoja nuomonė, kad Stalinas pats ruošėsi pulti Vokietiją ir pasinaudojant karu Europoje jėga paskleisti komunizmą. Ši teorija remiasi faktu, jog pasibaigus II Pasauliniam karui, visos karo metu SSRS užimtos teritorijos iš tiesų tapo jos dalimi arba satelitinėmis valstybėmis. Hitleris neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pulti pirmas, nors bijojo antrojo fronto vakaruose, kurį 1944 birželio 6 d. atidarė JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgos išsilaipinimu Normandijoje. Hitleris bandė sudaryti taiką su amerikiečiais ir anglais, bei juos paversti sąjungininkais prieš komunistinę Sovietų Sąjungą, tačiau Vakarų valstybės toliau tesė puolimą. 1944 pab. Raudonoji armija, patirdami didelius nuostolius, pasiekė Vokietijos teritoriją. 1945 gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo. Dar 1945 m. balandžio 30 d. Hitleris su savo šeima nusižudė bunkeryje, o jo kūnas buvo sudeginti. Tačiau yra keletas versijų, jog tarp sudegintų kūnų fiurerio nebuvo, o šis persirengė ir slapta pabėgo povandeniniu laivu.
Jis gimė 1889 m. balandžio 20 d. Braunau mieste Austrijoje, muitinės tarnautojo Šiklgruberio šeimoje. Jaunystėje savo jėgas mėgino dailės srityje. Vėliau smarkiai susidomėjo nacionalizmu. Pirmojo pasaulinio karo metais Hitleris tarnavo Vokietijos armijoje, buvo sužeistas ir gavo 2 medalius už drąsą. Vokietijos pralaimėjimas kare jam sukėlė šoką ir įtūžį.
1919 m., būdamas 30 metų, Hitleris įstojo į niekam nežinomą kraštutinių dešiniųjų partiją Miunchene, kuri greitai pakeitė savo pavadinimą į Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partiją (VNSDP). Per 2 m. jis tapo neginčijamu jos vadovu. Tarp bendraminčių garsėjo kaip geras oratorius. Kalbėdavo aistringai, uždegančiai, sugebėdavo patraukti įvairiausios publikos dėmesį.
Hitlerio vadovaujama nacistinė partija greitai stiprėjo ir 1923 m. lapkritį bandė įvykdyti valstybinį perversmą – „Miuncheno alaus pučą". Šiam nepavykus, Hitleris buvo suimtas, tardytas kaip išdavikas ir nuteistas. Sėdėdamas Landsbergo kalėjime (ten praleido vienerius metus) 1925 m. parašė garsiąją knygų „Mein Kampf“ (Mano kova), kurioje išdėstė partijos veikimo principus ir vokiečių tautos tikslus. Įsteigė partijos smogikų būrius (SA) ir specialius gynybos būrius (SS). Jo partiją rėmė Vokietijos stambieji pramonininkai. VNSDP žmonių dėmesio susilaukė 1929—1933 m. „Didžiosios depresijos“ (ekonominės krizės) metais, mat JAV ir Vokietijos ekonomikos šiuo laikotarpiu patyrė didžiausius nuostolius. Hitlerio vadovaujama partija laimėjo rinkimus į parlamentą, o jos vadas 1933 m. sausio 30 d. buvo paskirtas Vokietijos kancleriu. Nuo 1934 m. rugpjūčio 2 d., mirus prezidentui P. Hindenburgui, jis perėmė prezidento ir kanclerio pareigas. Vykdė plačią antikrizinių priemonių programą, kuri padidino gamybą. Tuo būdu buvo likviduojamas nedarbas. 1938 m. tapo Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu.1936 m. įvykdė ekspansiją į demilitarizuotą Reino zoną, 1936 - 1939 m. dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare frankistų pusėje, 1938 m. prisijungė Austriją ir užgrobė Čekoslovakijos Sudetų kraštą, 1939 m. prisijungė Čekiją ir Lietuvos Klaipėdos kraštą.
1938 m. rugsėjo 1 d. Hitleris slaptu susitarimu su SSRS (1939 m. rugpjūčio 23 d.) pradėjo Antrąjį pasaulinį karą užpuldamas Lenkiją. Per 1939 - 1941 m. užėmė Daniją, Norvegiją, Olandiją, Belgiją, Liuksemburgą, didžiąją dalį Prancūzijos, Graikiją, Jugoslaviją, o 1941 m. birželio 22 d. pradėjo karą su SSRS. Stalinas šio puolimo nesitikėjo, nors buvo ne kartą perspėtas slaptųjų tarnybų.
SSRS į karą metė milžiniškas, tačiau prastai ginkluotas pajėgas. Egzistuoja nuomonė, kad Stalinas pats ruošėsi pulti Vokietiją ir pasinaudojant karu Europoje jėga paskleisti komunizmą. Ši teorija remiasi faktu, jog pasibaigus II Pasauliniam karui, visos karo metu SSRS užimtos teritorijos iš tiesų tapo jos dalimi arba satelitinėmis valstybėmis. Hitleris neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pulti pirmas, nors bijojo antrojo fronto vakaruose, kurį 1944 birželio 6 d. atidarė JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgos išsilaipinimu Normandijoje. Hitleris bandė sudaryti taiką su amerikiečiais ir anglais, bei juos paversti sąjungininkais prieš komunistinę Sovietų Sąjungą, tačiau Vakarų valstybės toliau tesė puolimą. 1944 pab. Raudonoji armija, patirdami didelius nuostolius, pasiekė Vokietijos teritoriją. 1945 gegužės 8 d. Vokietija kapituliavo. Dar 1945 m. balandžio 30 d. Hitleris su savo šeima nusižudė bunkeryje, o jo kūnas buvo sudeginti. Tačiau yra keletas versijų, jog tarp sudegintų kūnų fiurerio nebuvo, o šis persirengė ir slapta pabėgo povandeniniu laivu.